smukterti

smùkterti, -ia, -ėjo intr. 1. kiek nuslūgti: Kad būtų vanduoj [per potvynį] nesmùkterėjęs, būtų viskas Drsk. 2. žr. smuktelėti 7: Paukštis tik smùkterė[jo] iž lizdo – nulėkė Vlk.